Dažnai užduodami klausimai (DUK)

2017 09 21

Į ką atkreipti dėmesį renkantis ventiliatorių?

Renkantis ventiliatorių, svarbiausia atsižvelgti į trys kriterijus: ventiliatorių našumą, sukuriamą slėgį bei triukšmo lygį.

Taip pat reikia atsižvelgti į papildomus reikalavimus: oro tankį, darbinę temperatūrą, šalinamąsias medžiagas, erdvės apribojimus, ventiliatoriaus tipą, eksploatavimo laiką, pavaros tipą, variklio padėtį ir kt.

Kokie būna ventiliatoriai?

Pagal veikimo principą ventiliatoriai yra ašiniai ir išcentriniai (radialieji). Ašiniai ventiliatoriai dažniausiai būna didesnio našumo lyginant su tokio pačio dydžio išcentriniais, kompaktiškesni, tačiau ir triukšmingesni.

Pagal sukuriamą pilnutinį slėgį ventiliatoriai būna: mažo slėgio (iki 1 kPA), vidutinio (1-3 kPA) ir didelio slėgio (iki 12 kPa). Didesnio slėgio yra tik orpūtės, kurios vėdinimui nenaudojamos.

Kas labiausiai lemia ventiliatorių suvartojamos elektros energijos kiekį?

Ventiliatoriaus suvartojamos energijos kiekį stipriai veikia variklio tipas: kintamosios srovės (AC) ir pastoviosios srovės (DC) varikliai. Pastariesiems priskiriami ir didelio energetinio efektyvumo ventiliatorių (EC) tipo varikliai, kurie leidžia labai tiksliai ir efektyviai valdyti ventiliatorių dėl integruotos elektroninės variklio kontrolės.

Iš kokių medžiagų gaminami ventiliatoriai?

Ventiliatoriai gaminami iš įvairių medžiagų, atsižvelgiant į transportuojamo oro parametrus (užterštumą, temperatūrą, drėgnumą ir pan.). Bendros paskirties ventiliatoriai dažniausiai gaminami iš plieno, nerūdijančio plieno, aliuminio ar plastiko. Nerūdijantys ventiliatoriai gaminami iš nerūdijančio plieno, plastiku dengto plieno, titano, aliuminio ar plastiko. Sprogiems mišiniams – iš aliuminio bei plastiku dengto plieno.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis rekuperatorių?

Labiausiai paplitę yra dviejų tipų rekuperatoriai – plokšteliniai ir rotaciniai.

Mūsų klimatui plokšteliniai rekuperatoriai nėra tinkamiausi, kadangi jie yra neveiksmingi būtent tuo metu, kai yra labiausiai reikalingi, t.y. žiemą, kai lauke yra minusinės temperatūros. Tuomet plokšteliniai šilumokaičiai, dėl temperatūros ir drėgmės skirtumo, pasidengia ledu ir yra stabdomas šviežio oro tiekimas. Kad šalinamas šiltas oras atitirpintų susidariusį ledą, arba, kad šilumokaitis nepasidengtų ledu, prieš plokštelinį šilumokaitį būna įrengiamas papildomas elektrinis šildytuvas, kuris esant minusinėms temperatūroms, būna įjungiamas, išvengiant ledo susidarymo, bet tuo atveju prarandamas energijos taupymo motyvas, dėl kurio ir būna įrengiama rekuperacinė vėdinimo sistema.

Naudojant rekuperacinę vėdinimo sistemą su rotaciniu šilumokaičiu apledėjimo problemos nelieka – rotaciniuose šilumokaičiuose nesusidaro kondensatas. Be to, rotacinių šilumokaičių yra didesnis naudingumo koeficientas ir geresnės šalčio grąžinimo charakteristikos, o tai yra aktualu vasarą, kai namuose veikia oro kondicionavimo sistemos. Vienintelis rotacinių šilumokaičių minusas, tai nedidelis ištraukiamo oro ir šviežio oro srautų pasimaišymas, kuris, patyrusių gamintojų įrenginiuose gali siekti tik kelis procentus, kas visai neturi įtakos oro kokybei jūsų namuose.

Kaip sužinoti, koks drėgmės lygis mano darbo vietoje?

Higrometru matuojamas drėgmės lygis ore, įprastai pateikiama santykinės drėgmės (%) reikšmė, t.y. 100% santykinės drėgmės reiškia, jog oras pilnai prisotintas drėgme. Higrometras su termometru matuoja ir drėgmės lygį, ir oro temperatūrą.

Kada reikia pakeisti garo cilindrus gariniuose drėkintuvuose?

Garinius cilindrus geriausia pakeisti dar neprasidėjus naujam šildymo sezonui. Laiku pakeisdami garinius cilindrus, jus optimaliai pasiruošite naujam drėkinimo sezonui.

Mes rekomenduojame, kad Jūs reguliariai atliktumėte Nordmann garinių oro drėkintuvų techninę apžiūrą ir pakeistumėte nusidėvėjusias dalys.

Laiku pakeisti gariniai cilindrai suteikia tokius pranašumus:

• Stabilesnė įrenginio veikla
• Sklandus, nerūpestingas drėkinimo sezono startas
• Nuo pat pirmos dienos komfortiško mikroklimato sąlygos
• Apsaugo nuo neplanuotų serviso išlaidų

Ar tiesa, kad filtras ir jo pakeitimas yra pati nebrangiausia gerinamos įrangos (sistemos) dalis?

Praktika rodo, kad įprastinėmis sąlygomis energija sudaro 70% visos sistemos išlaidų per visą įrangos tarnavimo laikotarpį. Energijos suvartojimas yra tiesiogiai proporcingas slėgio nuostoliams filtruose. Pasirinkus aukštos klasės filtrą, pvz. F7 su mažiausiu vidutiniu slėgio perkryčiu gali sumažinti sistemos energijos sąnaudas, sumoje net iki 30%, tuo pačiu palaikant sveiką patalpų oro kokybę. Verta dar sykį pakartoti, kad filtras ir jo pakeitimas yra pati nebrangiausia gerinamos įrangos dalis.

1PA = 1 Euro

Standartiškai tipinės, veikiančios pusę laiko per metus, įrangos papildomas filtro slėgio 1Pa perkrytis padidina elektros sąnaudas 1 Euru. Prastos konstrukcijos filtras gali padidinti slėgio perkritį iki 50 Pa lyginant su kokybiškos konstrukcijos filtru, net jei naudojami vienos klasės filtrai. Kitaip tariant, prisideda 50 eurų prie metinės energijos suvartojimo sąskaitos.

Norite gauti naujienas?

Vardas, Pavardė
Email *