Savininkams

Pastatų savininkams verta žinoti, kad:

Gyvenamuosiuose ir biurų pastatuose oro (mikroklimato) kokybė yra viena esminių savybių, lemiančių žmogaus komfortą, juolab, kai šiais laikais kiekvienas iš mūsų praleidžia iki 90 % laiko patalpų viduje.  Nuolatinis patalpų vėdinimas užtikrina daug patogesnį gyvenimą ir saugo pastatą ir jo gyventojų sveikatą, todėl statant naują namą arba renovuojant senąjį, būtinai įsirenkite išmanią ir energetiškai efektyvią vėdinimo sistemą.

Dažnai manoma, kad vėdinimas yra savaime suprantamas dalykas, tačiau tai didelė klaida. Dėl per mažo patalpose esančio deguonies kiekio atsiranda galvos skausmas, nuovargis ir kitos diskomfortą keliančios būsenos. Efektyvus vėdinimas užtikrina žemą anglies dioksido lygį. Vėdinant taip pat pašalinamos pastato konstrukcijos ir interjero apdailos dalelių išskiriamos medžiagos, kurias žmonės ne visada gali pajusti. Pakankamas vėdinimas taip pat neleidžia kauptis drėgmei, atsiradusiai naudojantis dušu, pirtimi, plaunant indus arba skalbiant drabužius ar tiesiog kvėpuojant.

Gera vėdinimo sistema matuoja oro kokybę automatiškai ir nepertraukiamai tiekia švarų, filtruotą ir tinkamos temperatūros orą į namą. Sistemos jutikliai matuoja CO2 ir drėgmės lygius. Jutikliai užtikrina, kad lygis išlieka nustatytose ribose. Vėdinimo efektyvumas automatiškai padidinamas, pvz., baigus praustis duše arba kai name yra daug žmonių. Drėgnos patalpos po naudojimo greitai išdžiūsta, o oras miegamajame išlieka šviežias net ir ryte. Efektyvumas automatiškai sumažinamas, kai vonios kambarys išdžiūvo arba namuose nieko nėra. Sistemai ne tik nereikia techninės priežiūros, bet ji dar ir taupo energiją. Tai užtikrina gyventojų sveikatą ir tinkamą pastato konstrukcijų būklę. Automatinės vėdinimo sistemos gyvenimą daro dar malonesniu.

O tam, kad pasirinktumėte teisingai, į namo  ar pastato projektavimą jau nuo pat projektavimo pradžios turi būti įtraukti ne tik architektas ar konstruktorius, bet ir patalpų mikrokllimato specialistai (ŠVOK inžinieriai, projektuotojai). Juolab, kad namo energetiniam efektyvumui keliami vis didesni reikalavimai. Nuo anksčiau statytų B ir A klasės pastatų 2018-aisiais pereita prie A + klasės, o 2021-aisiais bus pereita prie A++ klasės.

Taigi kaip nurodyta statybos techniniame reglamente, jei A klasės pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, tai rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,65, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,75 Wh/m³.

Jei A+ klasės pastate (jo dalyje) bus įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, tai rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,55 Wh/m³

Tokiais atvejais, jei A++ (energijos beveik nevartojantys pastatai) pastate (jo dalyje) bus įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, tai rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,45 Wh/m³.

Kai montuojant vadovaujamasi energiją taupančiais reikalavimais, kambario klimatui (t. y. oro temperatūra, šviežumas, skersvėjo nebuvimas, drėgmės lygis ir šilumos atgavimas iš ištraukiamo oro) suteikiamas prioritetas. Šilumos rekuperacinė sistema užtikrina minimalius šilumos nuostolius. Lauko oras patenka į kambarius nesukurdamas skersvėjo, nes šiluma atgaunama iš ištraukiamo oro (o šalčiausiomis žiemos dienomis – iš papildomo šildytuvo). Šiltomis vasaros dienomis šilumos rekuperacinę sistemą galima apeiti. Esant ypač efektyviam šilumos regeneravimui iš ištraukiamo oro, šiluma lieka name.

Tinkamas vėdinimas yra svarbi investicija, užtikrinanti namo ir jo gyventojų sveikatą bei turinti įtakos pastato ilgaamžiškumui. Nederėtų pamiršti, kad investavus į didesnio efektyvumo įrenginius lengviau pasiekti aukštus energetinio efektyvumo rodiklius. Todėl svarbu, kokį vėdinimo sistemos sprendimą pasirinksite.