Dažnai užduodami klausimai (DUK)

Į ką atkreipti dėmesį renkantis ventiliatorių?

Renkantis ventiliatorių, svarbiausia atsižvelgti į trys kriterijus: ventiliatorių našumą, sukuriamą slėgį bei triukšmo lygį.

Taip pat reikia atsižvelgti į papildomus reikalavimus: oro tankį, darbinę temperatūrą, šalinamąsias medžiagas, erdvės apribojimus, ventiliatoriaus tipą, eksploatavimo laiką, pavaros tipą, variklio padėtį ir kt.


Kokie būna ventiliatoriai?

Pagal veikimo principą ventiliatoriai yra ašiniai ir išcentriniai (radialieji). Ašiniai ventiliatoriai dažniausiai būna didesnio našumo lyginant su tokio pačio dydžio išcentriniais, kompaktiškesni, tačiau ir triukšmingesni.

Pagal sukuriamą pilnutinį slėgį ventiliatoriai būna: mažo slėgio (iki 1 kPA), vidutinio (1-3 kPA) ir didelio slėgio (iki 12 kPa). Didesnio slėgio yra tik orpūtės, kurios vėdinimui nenaudojamos.


Kas labiausiai lemia ventiliatorių suvartojamos elektros energijos kiekį?

Ventiliatoriaus suvartojamos energijos kiekį stipriai veikia variklio tipas: kintamosios srovės (AC) ir pastoviosios srovės (DC) varikliai. Pastariesiems priskiriami ir didelio energetinio efektyvumo ventiliatorių (EC) tipo varikliai, kurie leidžia labai tiksliai ir efektyviai valdyti ventiliatorių dėl integruotos elektroninės variklio kontrolės.


Iš kokių medžiagų gaminami ventiliatoriai?

Ventiliatoriai gaminami iš įvairių medžiagų, atsižvelgiant į transportuojamo oro parametrus (užterštumą, temperatūrą, drėgnumą ir pan.). Bendros paskirties ventiliatoriai dažniausiai gaminami iš plieno, nerūdijančio plieno, aliuminio ar plastiko. Nerūdijantys ventiliatoriai gaminami iš nerūdijančio plieno, plastiku dengto plieno, titano, aliuminio ar plastiko. Sprogiems mišiniams – iš aliuminio bei plastiku dengto plieno.


Į ką atkreipti dėmesį renkantis rekuperatorių?

Visų pirma, reikia žinoti vėdinamo namo ar buto patalpų tūrį, nes rekuperatorių modeliai įprastai suskirtomi pagal oro srautą/našumą ir tai kas tinka 60-80 m² apartamentams, nebetiks 150 m² namui ar 250-300 m² dideliam namui.

Antra, kokia bus naudojama šilumogrąžos technologija: rotacinė ar plokštelinė? Kiekviena iš jų turi savų privalumų, todėl reikia pagalvoti ir apie tai, kuri yra tinkamesnė Jūsų poreikiams.

Labiausiai paplitę yra dviejų tipų rekuperatoriai – plokšteliniai ir rotaciniai.

Plokšteliniai rekuperatoriai – juose tiekiamas ir šalinamas oras praktiškai nesimaišo, todėl jie ypač tinkami, ten, kur šalinamas užterštas oras. Plokštelinis šilumokaitis niekada neleidžia ištraukto oro kvapams sklisti atgal į būstą, o naudojant aukščiausios klasės filtrus visada tiekiamas tik švarus oras. Tačiau jie nėra efektyvūs pereinamuoju sezonu bei žiemą Lietuvoje, kai lauke yra minusinės temperatūros, nes tuomet plokšteliniai šilumokaičiai, dėl temperatūros ir drėgmės skirtumo, gali pasidengti ledu ir nebeveikti. Norin to išvengti, patariama įsirengti papildomą elektrinį šildytuvą (o kartais ir du), kuris įsijungtų esant minusinėms temperatūroms, siekant išvengti ledo susidarymo, bet tuo atveju prarandamas energijos taupymo motyvas, dėl kurio ir būna įrengiama rekuperacinė vėdinimo sistema. Taip pat patartina plokšteliniuose rekuperatoriuose įsirengti kondensato nuvedimo sistemą bei pasirūpinti drėkinimo sprendimu, pvz., kanaliniu drėkintuvu, kuris palaikys tinkamą patalpų santykinę drėgmę. O tai jau papildomos piniginės investicijos…

Naudojant rekuperacinę vėdinimo sistemą su rotaciniu šilumokaičiu apledėjimo problemos nelieka – rotaciniuose šilumokaičiuose kondensatas nesusidaro. Rotaciniai rekuperatoriai efektyviai veikia net prie minusinių temperatūrų. Be to, rotacinių šilumokaičių yra didesnis naudingumo koeficientas ir geresnės šalčio grąžinimo charakteristikos, o tai yra aktualu vasarą, kai namuose veikia oro kondicionavimo sistemos. Regeneracinė technologija neišsausina patalpų, o įrenginių matmenys įprastai mažesni nei plokštelinių. 

Trečia, kokios rekuperatoriaus (regeneratoriaus) eksploatavimo sąlygos ir kur jis bus sumontuotas? Geresnių rekuperatorių konstrukcija – universalesnė, todėl juos montuoti galima ant sienos vertikaliai ar horizontaliai, o taip pat ant lubų ar grindų. Geroje konstrukcijoje priėjimas prie vidinių mazgų – supaprastintas, kad įrenginį būtų lengviau aptarnauti, todėl pvz., filtrus galite pasikeisti patys, be techniko pagalbos.

Ketvirta, kokio tipo varikliai naudojami rekuperacinėje vėdinimo sistemoje? Naujieji EC tipo varikliai yra taupesni ir tylesni nei AC tipo, todėl rekuperatorius suvartos mažiau elektros energijos ir bus mažiau girdimas.

Penkta, kokio lygio filtrai naudojami oro švarai užtikrinti? Aukštesnės klasės ir aukštos kokybės filtrai, pvz. F7, užtikrins tiekiamo oro švarą, mažesnes rekuperatoriaus elektros vartojimo sąnaudas bei juos keisti reiks rečiau nei pigius, žemesnės klasės. Atkreipkite dėmesį, kokius kietųjų dalelių sulaikymo procentus nurodo gamintojas, nes tai yra patikimesnis filtro kokybės faktorius nei gamintojų nurodomos klasifikacijos.

Šešta, kokio lygio automatika yra naudojama rekuperatoriaus valdymui? Ar galima jį valdyti internetu ir ar tai patogiai atliekama? Ar jungsite virtuvės garų ištraukimo gaubtą į bendrą sistemą? Kokie jutikliai yra standartinėje komplektacijoje ir ką teks įsigyti papildomai didesniam komfortui užtikrinti?


Kaip sužinoti, koks drėgmės lygis mano darbo vietoje?

Higrometru matuojamas drėgmės lygis ore, įprastai pateikiama santykinės drėgmės (%) reikšmė, t.y. 100% santykinės drėgmės reiškia, jog oras pilnai prisotintas drėgme. Higrometras su termometru matuoja ir drėgmės lygį, ir oro temperatūrą.


Kada reikia pakeisti garo cilindrus gariniuose drėkintuvuose?

Garinius cilindrus geriausia pakeisti dar neprasidėjus naujam šildymo sezonui. Laiku pakeisdami garinius cilindrus, jus optimaliai pasiruošite naujam drėkinimo sezonui.

Mes rekomenduojame, kad Jūs reguliariai atliktumėte garinių oro drėkintuvų techninę apžiūrą ir pakeistumėte nusidėvėjusias dalys.


Laiku pakeisti gariniai cilindrai suteikia tokius pranašumus:

• Stabilesnė įrenginio veikla
• Sklandus, nerūpestingas drėkinimo sezono startas
• Nuo pat pirmos dienos komfortiško mikroklimato sąlygos
• Apsaugo nuo neplanuotų serviso išlaidų


Ar tiesa, kad filtras ir jo pakeitimas yra pati nebrangiausia gerinamos įrangos (sistemos) dalis?

Praktika rodo, kad įprastinėmis sąlygomis energija sudaro 70% visos sistemos išlaidų per visą įrangos tarnavimo laikotarpį. Energijos suvartojimas yra tiesiogiai proporcingas slėgio nuostoliams filtruose. Pasirinkus aukštos klasės filtrą, pvz. F7 su mažiausiu vidutiniu slėgio perkryčiu gali sumažinti sistemos energijos sąnaudas, sumoje net iki 30%, tuo pačiu palaikant sveiką patalpų oro kokybę. Verta dar sykį pakartoti, kad filtras ir jo pakeitimas yra pati nebrangiausia gerinamos įrangos dalis.

1PA = 1 Euro

Standartiškai tipinės, veikiančios pusę laiko per metus, įrangos papildomas filtro slėgio 1Pa perkrytis padidina elektros sąnaudas 1 Euru. Prastos konstrukcijos filtras gali padidinti slėgio perkritį iki 50 Pa lyginant su kokybiškos konstrukcijos filtru, net jei naudojami vienos klasės filtrai. Kitaip tariant, prisideda 50 eurų prie metinės energijos suvartojimo sąskaitos.