Oro teršalai

Oro teršalai yra elementarios lauko ar patalpų oro medžiagos, kurios susidaro pavojingų sveikatai kietų dalelių pavidalu – dulkėmis ir suodžiais – arba dujų ar garų pavidalu. Kiti oro teršalai yra skysto pavidalo, pvz., migla, rūkas arba varvantys lašeliai. Branduoliniai įvykiai gali išskirti radioaktyviuosius teršalus.

Teršalai gali būti natūralios prigimties ar atsirasti žmonių veiklos įtakoje. Jie gali būti klasifikuojami kaip pirminiai ir antriniai. Pirminiai teršalai išskiriami proceso metu, arba jie susidaro žmogaus veiklos metu, pvz., variklio išmetamosiose dujose – anglies monoksidas, arba deginant akmens anglis ir naftą – sieros dioksidas, ar aukštos temperatūros degimo procese – azoto oksidas. Antriniai teršalai nėra išskiriami tiesiogiai, bet susidaro reaguojant ir bendraujant pirminiams teršalams.

Oro teršalai yra daugelio sveikatos problemų ir didelių nuostolių priežastis. Vien tik Europoje atmosferos tarša kainuoja šimtus milijonų eurų per metus dėl akių ir kvėpavimo takų infekcijų, plaučių vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, nekalbant jau apie esminę žalą aplinkai.

Yra apskaičiuota, kad atmosferinė tarša Europoje sukelia iki 500.000 priešlaikinių mirčių kasmet. Pasauliniu mastu skaičiai kelia dar didesnį nerimą: daugiau nei du milijonai žmonių miršta per anksti dėl buvimo sveikatai žalingų oro teršalų aplinkoje, anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenų.

Ore esančių dalelių šaltiniai

Yra du pagrindiniai kietųjų dalelių šaltiniai ore, kuriuo mes kvėpuojame. Kai kurie atsiranda natūraliai, pvz., iš jūros purslų, iš dykumų, iš gyvosios augmenijos ar miško ir pievų gaisrų. Kai kurios dalelės yra svarbios, pavyzdžiui, žiedadulkės arba labai smulkių dulkių dalelės, ant kurių vandens garai kondensuojasi, sudarydami lietaus lašus. Taip pat mes turime antropogenines daleles (kylusias iš žmogaus veiklos), susidarančias iš degimo procesų ir pramoninių išmetamųjų teršalų, kuriuose yra nepageidaujamų priemaišų, kenkiančių aplinkai.

Transporto priemonių srautas yra didžiausias taršos šaltinis, nes jų dyzeliniai varikliai išskiria labai daug kietųjų dalelių. 2012 metais Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC), kuri- PSO organizacijos dalis, įvardijo dyzelinių variklių išmetamąsias daleles kaip kancerogenines žmonėms; nors anksčiau dėl to dar buvo abejojama.

Kietosios dalelės ir kiti ore pasklidę teršalai įsiskverbia į patalpas pro atidarytus langus, duris, per vėdinimo sistemos, veikiančios be aukštos klasės efektyvių filtrų. Patalpoose jie susimaišo su visa puokšte kitų viduje esančų teršalų …

Štai kodėl mūsų patalpų oras iš tikrųjų gali būti rimčiau užterštas – iki 50 kartų daugiau nei lauko tarša, keliantis didesnę grėsmę jaunesnių, vyresnių ir chroniškai sergančių žmonių sveikatai, ypač miestuose ir vietovėse, kuriose yra didelis sunkiųjų transporto priemonių eismas. Filtrai valantys patalpų orą – komerciniuose ir visuomeniniuose pastatuose ir gamyklose – tai CAMFIL didžiausia veiklos sritis.

Dalelių dydis ir sudėtis

Tersalu dydziaiDalelių sudėtis ir dydis – labai skirtingas. Dydžiai kinta nuo kelių nanometrų (nm, viena milijardinė metro dalis) iki šimtujų mikrono dalių (µm, viena milijoninė metro dalis).
Paprastai dalelės skirstomos į dvi dydžių klases: smulkios dalelės su mažesnių nei 2,5μm diametru ir stambios dalelės, kurių skersmuo didesnis nei 2,5μm. Stambiosios dalelės pagrinde susiformuoja natūraliai, o smulkios dalelės kyla dėl žmogaus veiklos. Taip atsiranda ypatingai mažos dalelės, pvz., smulkios kietosios dalelės, kurios yra mažesnės už tūkstantąją milimetro dydžio (0,1 µm). Nano dalelės – mažesnės už 50 nm (kartais taip pat klasifikuojamos kaip 1-100 nm dydžio dalelės).

Atmosferos dalelių matavimas

Labiausiai paplitęs būdas išmatuoti ir aprašyti atmosferos daleles – matuoti jų svorį ir padalinti jas į dvi frakcijas – PM10 (kietųjų dalelių masė mažesnė nei 10 μm) ir PM2,5 (kietųjų dalelių masė mažesnė nei 2,5 μm). Šios frakcijos suteikia ribines oro kokybės vertes, bet yra nepakankamos apibūdinant, kas per dalelės iš tikrųjų yra, nes jos neapibūdina specifinių dalelių savybių, jų tikrojo dydžio ir/ar cheminio poveikio, o juk tai turi didžiausią reikšmę, nurodant dalelių įtaką sveikatai. Kita problema yra tai, kad atmosferos dulkėse yra daug smulkių dalelių, kurios turi mažai arba beveik jokios masės arba tūrio. Kietųjų dalelių masės (svorio) matavimas yra klaidinantis.

daleliu dydziai

Štai kodėl papildomai prie kietųjų dalelių masės (PM10, PM 2.5) vis dažniau imama skaičiuoti dalelių skaičių. Tam reikia elektroninio dalelių skaitiklio, kuriame oras praeina pro lazerio spindulį. Kai dalelės praeina pro spindulį, dalelių skaitiklis matuoja savo atspindį. Kuo dalelė didesnė, tuo didesnis atspindys, o dalelių skaitiklis ir skaičiuoja dalelių skaičių ir matuoja jų dydį.

Kitas būdas, taikomas norint išmatuoti dalelių kiekį, – naudoti skenuojantį elektroninį mikroskopą (SEM). Dalelės yra surenkamos ant specialių bandinių tolesnei analizei. Analizėje pateikiama detali informacija apie dalelių skaičius, dydžius ir formas. Individualios dalelės gali būti analizuojamos, siekiant nustatyti jų sudėtį skirtinguose elementuose.

SEM metodu nustatomi ore esantys teršalai, tokie kaip pelėsių sporos, dulkės ir biologinės medžiagos, kurios gali kelti pavojų žmonių sveikatai namuose ir darbo vietose. Šis metodas įprastai naudojamas siekiant pagerinti patalpų oro kokybę (IAQ) mokyklose ir ligoninėse. Atliekamas tipinį matavimą, yra paimamos dalelės iš mažiausiai dviejų matavimo taškų: iš lauko oro ir už oro filtro ortakyje. Palyginant dviejų šaltinių rezultatus, tampa įmanoma išmatuoti filtro efektyvumą. Matavimai gali būti atliekami keliose skirtingose vietose, lokalizuojant patalpų oro kokybės (IAQ) problemos šaltinį.

Mums reikia švaraus oro

Oro filtrai yra būtini užtikrinant sveiką vidinių patalpų aplinką. Oro filtrai apsaugo žmones, procesus ir operacijas. Jie saugo pagamintus produktus ir pastato vėdinimo sistemas. Kartais oro filtravimas taip pat naudojamas aplinkos apsaugai.

Vieni oro teršalai patenka iš lauko, kiti susiformnuoja patalpose. Jie gali atsirasti gamybos procese arba iš mūsų atliekamos veiklos. Pavyzdžiui, šiluma, anglies monoksidas ir dulkės.

Pagrindinis vėdinimo sistemos uždavinys yra pašalinti oro teršalus, išlaikant švarų orą patalpose. Oras (ištraukiamas oras) pašalinamas iš patalpų ir jam einant per vėdinimo įrenginį (ORK) – filtruojamas, taip apsaugant ORK ir jo vidinius komponentus. Panaudotas oras išmetamas pastato išorėje.

Lauko oras tiekiamas į pastatą ir jam einant šildymo/vėsinimo kontūru ir įrenginiu – filtruojamas, prieš jį patiekiant į patalpas (tiekiamas oro). Tiekiamas oras taip pat gali būti filtruojamas papildomai.

Oro valytuvas naudojamas esamos vėdinimo sistemos papildymui ir siekiant dar labiau pagerinti IAQ. Gamybos vietose oro valytuvai (pakabinami ant sienos arba lubų ar stovi pavieniui) gali sumažinti energijos sąnaudas, didinti gamybos efektyvumą ir sukurti sveikesnę darbo aplinką, kurioje yra mažiau dulkių ir mažiau kenksmingų dalelių. Namuose ir mokykloje oro valytuvai sumažina oro teršalų skaičių ir pagerina vidinių patalpų kokybę (IAQ) …

Paruošta pagal „Camfil“ AB medžiagą