Patalpų vėdinimas ir energijos taupymas

1970-ųjų metų energetinė krizė Skandinavijoje padėjo suvokti, kokie riboti yra mūsų planetos resursai, todėl buvo pradėta įvairiais būdais riboti energijos suvartojimą ir taupyti energijos išteklius. Tačiau kuo labiau pastatai buvo izoliuojami, tuo silpnesnė buvo natūrali oro Pinigaicirkuliacija per langus, duris ir sienas. Bendras patalpų mikroklimatas žymiai pablogėjo, ėmė trūkti šviežio oro, padidėjo drėgmė patalpose, – visa tai neigiamai paveikė daugelio žmonių sveikatą.

Tad siekiant kuo labiau taupyti energiją, svarbu atskirti, kas yra būtinai reikalinga, o kas – ne.

Vėdinimas pravėrus langus ir durys

Kiekvienais metais Europoje didelis oro užterštumas sukelia 310 tūkstančių ankstyvų žmonių mirčių. Europos Komisijos atlikti paskaičiavimai parodė, kad Europos Sąjungos šalyse oro tarša sutrumpina gyvenimo trukmę vidutiniškai devyniais mėnesiais. Ataskaitoje teigiama, kad blogiausia situacija su „prarasta“ gyvenimo trukme yra Belgijoje, kur vidutiniškai prarandama 13,6 mėn. bei Nyderlanduose – 12,7 mėn. Suomiai kenčia mažiausiai – jie vidutiniškai netenka tik 3,1 mėn., o airiai – 3,9 mėn.

Patalpų ore gali būti daugybė net mirtinai pavojingų sveikatai medžiagų:

  • patalpų ore nuolat yra šimtai pašalinių priemaišų, iš kurių labiausiai nuodingomis laikomos ozonas, radonas ir aromatiniai angliavandeniai;
  • kenksmingas medžiagas išskiria statybinės medžiagos, baldai, ofiso technika;
  • tabako dūmai, pelėsiai, valymo priemonės, statybinės ir apdailos medžiagos, žmonės ir gyvūnai;
  • žmonės teršia aplinką įvairiausiais būdais – nuo parfumerijos iki maisto ruošimo;
  • iškvepiamas anglies dvideginis.

Nyderlanduose atliktas ilgalaikis tyrimas, kuriame aktyviai dalyvavo daugiau nei 4000 vaikų, parodė, kad vaikams, gyvenantiems šalia judrių kelių, gresia didesnė kvėpavimo takų ligų, tokių kaip astma, švokštimas, taip pat ausų, nosies ir gerklės infekcijų išsivystymo rizika.

Mokslininkų tyrimai rodo, kad oro užterštumas sukelia šias ligas:

  • Viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip bronchitas, plaučių uždegimas;
  • Akių, nosies ir gerklės sudirginimą;
  • Kvėpavimo takų ligų paūmėjimą;
  • Kvėpavimo sunkumą;
  • Galvos skausmą, pykinimą, alergines reakcijas.

Grynas oras patalpoje - geros savijautos pagrindas

Patalpos oro kokybė pirmiausia priklauso nuo esamos vėdinimo sistemos. Visai neseniai vis dar nepakankamai buvo vertinama gero, kokybiško vėdinimo nauda – buvo tenkintasi tik minimalių reikalavimų įvykdymu, o patalpų orui neskiriama pakankamai dėmesio, o tuo pačiu ir lėšų įsigyti geros kokybės rekuperatorius.

Rekuperatoriaus užduotis – pašalinti iškvėpuotą orą su visais jame susikaupusiais teršalais iš patalpos ir pakeisti jį grynu, filtruotu oru, atgaunant dalį šalinamo oro šilumos.

Plačiai paplitusi nuomonė, kad geras vėdinimas brangiai kainuoja. Iš tiesų geras rekuperatorius suteikia galimybę atgauti dalį šalinamo oro šilumos (rekuperacija) ir reguliuoti oro apykaitą, atsižvelgiant į realius poreikius, – visa tai gali net sumažinti išlaidas elektrai ar šildymui. Tačiau svarbiausias vėdinimo privalumas – tai gero, kokybiško patalpų mikroklimato užtikrinimas: švarus (išvalytas) šviežias oras, pastovi oro temperatūra ir drėgmė patalpose ištisus metus.

Deja, siekiant taupyti, dažnai pamirštama, kad neišspręstos tinkamo patalpų vėdinimo problemos gali ne tik pakenkti patalpų orui, bet ir yra taupymas savo sveikatos sąskaita. Juk dar prieš penkias dešimtis metų alergija nebuvo taip paplitusi, o šiandien sunku surasti žmogų, kuris pats arba jo artimas žmogus nesirgtų alergija.

Pinigai, išleisti kokybiškos vėdinimo sistemos įsigijimui ir įdiegimui, – tai visų pirma investicija į žmonių sveikatą ir darbingą savijautą.

Geras ir taupus vėdinimas yra būtinas

Protingai suprojektuotai vėdinimo sistemai paprastai nereikia labai daug energijos. Priešingai – gera mechaninė vėdinimo sistema, nepaisant jos suvartojamos elektros energijos, mažina bendras energijos sąnaudas, palyginus su natūralios traukos sistemomis. Tobulėjant technologijoms, atsiradus naujos kartos taupiems elektros varikliams, centralizuotų rekuperatorių elektros energijos sąnaudos mažėja, o jų efektyvumas auga.

Sąnaudos ir atsiperkamumas

Šiandien investuojant lėšas žiūrima tolyn nei anksčiau, kai būdavo vertinama tik pirminė produkto kaina ir pasirenkamas pats pigiausias variantas. Dabar pasirinkimo motyvai yra gerokai rimtesni ir dažniau realiai pasiteisina: pastaruoju metu į gaminio kainą žiūrima kaip į daugelio faktorių visumą, įvertinamos visos būsimos jo tarnavimo laikotarpio sąnaudos, t.y. įsigijimo kaina, eksploatavimo ir techninės priežiūros sąnaudos, garantiniai įsipareigojimai, galimos demontavimo išlaidos, įmonių patikimumas ir t.t. Kitaip tariant, svarbus tampa sąnaudų atsiperkamumas.

Paprastai tam tikro produkto įsigijimo kaina sudaro tik nedidelę visų sąnaudų dalį – apie 10 %. Likusioji dalis tenka gaminio eksploatavimui ir techninei priežiūrai.

Išlaidos šildymui ir vėdinimui sudaro palyginti nemažą bendrų pastato eksploatavimo išlaidų dalį. Norint jas sumažinti, reikia įrengti kuo efektyvesnę vėdinimo sistemą su šilumos atgavimo funkcija (rekuperacija) ir galimybe reguliuoti oro srautus priklausomai nuo poreikio. Tai leis taupyti energiją ir atitinkamai sumažins bendras eksploatavimo išlaidas. Didesnės investicijos pradžioje, įsigijus brangesnius rekuperatorius, pagamintus patikimų, besispecializuojančių šioje srityje gamintojų, turinčių ilgalaikę patirtį ir žinias, dažniausiai atsiperka labai greitai, nes tokia įranga žymiai mažiau suvartoja elektros energijos ir jai mažai reikia techninės preižiūros.Dar vienas tokio sprendimo privalumas – jo tvarus ekologiškumas, t.y. kuo mažiau suvartojama energijos, tuo švaresnė mus supanti aplinka.

Tinkamiausi rekuperatoriai Lietuvoje

Labiausiai energiją taupo mechaninės vėdinimo oro tiekimo ir ištraukimo sistemos su šilumos atgavimo funkcija, paprastai vadinami rekuperatoriais. Tokiose įrenginiuose ištraukiamo oro šiluma yra panaudojama tiekiamo oro pašildymui. Čia svarbu, kad į patalpas oro patektų būtent tiek, kiek jo reikia – nei daugiau, nei mažiau. Todėl tiksliam ir ekonomiškam sistemos funkcionavimui būtina, kad oro kiekius būtų galima reguliuoti pagal poreikį. Taip pat negalime pamiršti, ne visi rekuperatoriai yra tinkami naudoti Lietuvoje, kuri priskiriama šaltai klimatinei zonai.

Labiausiai paplitę yra dviejų tipų rekuperatoriai – plokšteliniai (taip pat ir priešpriešinių srautų) ir rotaciniai.

Plokšteliniai rekuperatoriai

Plokšteliniai rekuperatoriai ne itin veiksmingi būtent tuo metu, kai yra labiausiai reikalingi, t.y. žiemą, kai lauke yra minusinės temperatūros. Atėjus žiemai, įrenginių šilumokaičiai gali pasidengti ledu ir nustoti tiekti šviežią orą, kas įvyksta dėl temperatūros ir drėgmės skirtumo minusinėje temperatūroje. Arba, prieš pradedant susidaryti ledui, tiekiamo oro kiekis į patalpas yra mažinamas nemažinant šalinamo oro kiekio ir tuomet į patalpas šaltas, nefiltruotas ir nešvarus oras patenka pro namo nesandarumus tiesiai iš lauko. Ir šį šaltą orą namo šildymo sistema turi papildomai sušildyti iki nustatytos temperatūros. Šią problemą galima apeiti įrengus elektrinį šildytuvą, kuris automatiškai įsijungs, kai lauke bus minusas, tačiau toks metodas panaikina energijos taupymo faktorių, kuris yra vienas iš didžiausių rekuperacinės sistemos pliusų.

Rotaciniai rekuperatoriai

Naudojant rekuperatorius su rotaciniu šilumokaičiu apledėjimo problemos nelieka, kadangi šiuose šilumokaičiuose nesusidaro kondensatas, apledėjimo rizika dingsta ir įrenginiu galima naudotis saugiai ir efektyviai visų sezonų metu. Mažesni gabaritai nei plokštelinių, o tai svarbu taupant vietą. Taip pat rotacinių šilumokaičių geresnės šalčio grąžinimo charakteristikos, kas aktualu vasarą, kai namuose veikia oro kondicionieriai.

Dažnai akcentuojama rotacinių šilumokaičių savybė – minimalus ištraukiamo oro ir šviežio oro srautų pasimaišymas visiškai neturi įtakos patalpų oro kokybei, nes profesionalių, besispecializuojančių gamintojų įrenginiuose toks pasimaišymas gali siekti vos kelis procentus. Realybėje, žmonėms vaikštant iš vieno kambario į kitą, iš vonios į gyvenamąją erdvę, oro maišymasis gali būti net didesnis.

Susisiekite su mumis adresu: Savanorių pr. 151, Vilnius; tel. +370 5 27 28 552, el. paštu: info@nit.lt. Galėsime pateikti visą reikalingą informaciją apie rekuperatorius, jų kainą ir dominančių produktų funkcijas bei kitus aktualius parametrus.