Pramoniniai oro drėkintuvai
Pramoniniai oro drėkintuvai palaiko teisingą patalpų drėgmės lygį, o tai labai svarbu žmonių sveikatai, turimam turtui bei gamybiniams procesams, pvz. kuo sausenis oras, tuo didesnis elektrostatinis krūvis. Tuo didesni pavojus pažeisti gaminamus elektroninius komponentus
Oro drėkinimas vyksta įleidžiant į jį vandens garą arba tiesiog leidžiant vandeniui garuoti ore.
Labiausiai paplitę pramoniniai oro drėkintuvai yra žymiai galingesni nei buitiniai, o skirstomi į izoterminius ir adiabatinius, kurie skiriasi savo veikimo principu.
Izoterminiu drėkinimu vadinamas procesas, kai į orą išleidžiamas jau pagamintas vandens garas, todėl skirtingai, nei esant adiabatiniam drėkinimui, garavimui reikalinga energija neimama iš drėkinamo oro ir dėl to jo temperatūra nekrinta. Šiuo atveju vanduo garinamas specialiame garintuve. Išgarinti dažniausiai naudojami elektriniai kaitintuvai. Vanduo paprastai kaitinamas iki virimo, nes verdantis vanduo garuoja visame tūryje, todėl garavimo intensyvumas didesnis nei tuo atveju, kai vanduo neverda ir garuoja tik nuo paviršiaus.
Pramoniniai oro drėkintuvai – izoterminiai – yra elektrodiniai, teniniai, dujiniai, o taip pat sistemos dirbančios su centralizuotai tiekiamu garu. Gariniai oro drėkintuvai skirti tiktai netiesioginiam (per garo paskirstymo vamzdį ventiliacijos ortakyje) arba tiesioginiam (su atskiru arba įmontuotu ventiliatoriumi) drėkinimui.
Pramoniniai oro drėkintuvai – teniniai – gali dirbti tiek su demineralizuotu vandeniu tiek su geriamuoju. Darbinės įrenginio savybės užtikrina išskirtinį veiklos patikimumą, tikslią kontrolę ir paprastą valdymą. Šie drėkintuvai yra dešimtmečių patirties rezultatas, kuris apibūdina šiuolaikinės garų drėkinimo technologijos modernumą.
Adiabatinio drėkinimo metu vanduo tiesiogiai garuoja į orą be papildomo išorinio energijos šaltinio. Adiabatiniam drėkinime oro srautas liečiasi su vandeniu, kuris gali būti išpurškiamas ar kitaip skleidžiamas uždaroje kameroje arba pasklidęs, kartais tekantis tam tikru paviršiumi – porėtu, korėtu, banguotu ir pan. Konstrukcijos principas – kuo didesnis oro ir vandens sąlyčio plotas. Didžiausias sąlyčio plotas gaunamas vandenį skleidžiant smulkiais lašeliais – kuo smulkesniais, tuo geriau. Kuo smulkesni lašeliai, tuo didesnis vandens ir oro sąlyčio plotas, be to tokie lašeliai greičiau išgaruoja. Visa tai didina garavimo ir kartu drėkinimo efektyvumą. Orui apiplaunant šlapius paviršius, drėkinimo efektyvumas būna mažesnis.
Adiabatinius oro drėkintuvus galima suskirstyti į dvi dideles grupes: naudojamos ŠVOK srityje per ortakius ir tiesioginio išpurškimo sistemos.
Komfortinio oro kondicionavimo atvejais adiabatinis drėkinimas praktiškai netaikomas, nes recirkuliuojamame vandenyje gali užsiveisti sveikatai pavojingų bakterijų. Tačiau toks procesas gali būti taikomas gamybiniuose procesuose. Be to, adiabatinio drėkinimo principas taikomas garinamajam vėsinimui, tik drėgnas oras šiuo atveju laikomas technologiniu srautu ir į patalpas jis paprastai netiekiams dėl to paties bakteriologinio pavojaus.
Oro drėkinimo ir adiabatinio šaldymo sistemos padeda pagerinti našumą, tvarumą ir sveikatą daugelyje komercinių ir pramonės sričių. Skirtingose pramonės šakose teisingas drėgmės lygis yra labai svarbus ir esminis gamybos produktyvumo sėkmės veiksnis. Pvz., dėl elektrostatinio krūvio efektyvus popieriaus apdorojimas poligrafijos pramonėje stipriai priklauso nuo atitinkamo oro drėgmės lygio. Vėl gi farmacijos pramonėje skirtingos gamybinės procedūros yra įmanomos tik, jeigu užtikrinama teisinga drėgmė. Perteklinė mašinų ir gamybinių procesų šiluma neutralizuojama per adiabatinį šaldymą.
Susisiekite su mumis adresu: Savanorių pr. 151, Vilnius; tel. +370 5 27 28 552, el. paštu: info@nit.lt. Galėsime pateikti visą reikalingą informaciją apie pramoninius oro drėkintuvus, jų kainą ir dominančių produktų funkcijas bei kitus aktualius parametrus.