Šildytuvai

Oras gali būti šildomas įvairiais paviršiais – įprastais šildymo prietaisais (radiatoriais ir konvektoriais), atitvarų paviršiais, vėdinimo sistemų šildytuvais (kaloriferiais) ir pan. Taigi oro šildytuvai tiekia į patalpas pašildytą orą.

Pagal veikimo principą oro šildytuvus galima suskirstyti vandeninius ir elektrinius. Taip pat retkarčiais naudojami gariniai šildytuvai, dažniausiai ten, kur technologiniams tikslams naudojamas garas..

Per vandeninių šildytuvų sieneles vanduo atiduoda šilumą patalpos orui, o pats atvėsta ir vamzdynais grįžta į šilumos šaltinį pakartotinai šildyti.

Vandeninių šildytuvų privalumai:

• keičiant tiekiamojo vandens debitą (ar temperatūrą) palaikoma pastovi patalpos oro temperatūra;
• higieniškai ir priešgaisriniu požiūriu priimtina reguliuojama šildytuvų paviršiaus temperatūra;
• galima montuoti statybinėse konstrukcijose;
• patikimi eksploatacijos požiūriu (tylūs, ilgaamžiai, paprastai prižiūrimi).

Elektriniai šildytuvai vartoja elektros energiją ir ją tiesiogai verčia šiluma. Didžiausias jų trūkumas – vartojama brangi energija, todėl dažniau vartojami periodiškai ir kaip pagalbiniai šildytuvai. Pvz, nedidelės galios plokšteliniuose rekuperatoriuose dažnai naudojamas pirminis elektrinis šildytuvas, kuris valdomas pagal poreikį ir dėl automatikos veikia tik tokiu galingumu, kad būtų užtikrinama apsauga nuo apšalimo.

Kanaliniai oro šildytuvai įrengiami vėdinimo, oro kondicionavimo, orinio šildymo sistemose, džiovyklose.

Kanaliniai šildytuvai pagal formą skirstomi į apvalius ir stačiakampius. Visi jie gali būti  įrengti tiek horizontaliuose tiek vertikaliuose ortakiuose. Oras turi tekėti per kanalinius šildytuvus, nurodytomis ant jų kryptimis. Atstumas iki ortakio lenkimo, ventiliatoriaus, sklendės ir pan. turi būti bent dvigubas lyginat su prijungimo skersmeniu.

Norint parinkti šildytuvą, reikia žinoti šildomo oro kiekį, pradinę ir galutinę oro temperatūras, šilumnešio parametrus (jei kaloriferis ne elektrinis). Oro temperatūros reguliavimui kanalinis šildytuvas gali būti tiekiamas su reguliatoriais, jutikliais, pavaromis, vožtuvais ir apsauga nuo užšalimo.

Vandeniniame oro šildytuve patiriami tiek hidrauliniai, tiek aerodinaminiai nuostoliai. Elektriniame  – tik aerodinaminiai, nes nėra cirkuliuojančio vandens kontūro.

Vandeniniai kaloriferiai aprūpinami šiluma iš pastato šilumo šaltinio, prijungiant tiekiamojo ir grįžtamojo šilumnešio kontūrą. Kaloriferis prie šilumnešio kontūro prijungiamas naudojant aprišimo mazgą, kurio pagrindinė paskirtis kartu su valdymo sistema – reguliuoti tiekiamo vandens temperatūrą (kartu ir galią), sumaišant šilumnešį, ateinantį iš šilumos šaltinio su cirkuliuojančiu šilumokaityje. Reguliavimo mazgas su kitais prietaisais naudojamas ir kaloriferio apsaugai nuo užšalimo.

Oro šildytuvų grupei priskirami ir modeliai, kurie naudoja atšaldytą vandenį kaip energijos pernešimo terpę ventiliacijos oro aušinimui vėdinimo sistemoje. Tokie aušintuvai, pvz. „CWK“ su apvaliomis jungtimis ortakiams ar „PGK“ su stačiakampio formos jungtimis naudojami atskirų patalpų ar zonų vėsinimui.

Susisiekite su mumis adresu: Savanorių pr. 151, Vilnius; tel. +370 5 27 28 552, el. paštu: info@nit.lt. Galėsime pateikti visą reikalingą informaciją apie šildytuvus, jų kainą ir dominančių produktų funkcijas bei kitus aktualius parametrus.


Katalogas