Vėsinimo sistemos

Vėsinimo sistemos iki reikiamos temperatūros vėsina orą, kontaktuodamos su atvėsintu vandeniu arba orui judant per vėsinimo sekcijas. Taip pat modernūs vėsinimo įrenginiai gali ir mažinti oro drėgnumą, t.y. sausinti.

Vėsinimo sistemos – vandeninės – pačios universaliausios, plačiausiai paplitusios komercinių ir pramoninių patalpų vėsinimo srityje. Jų sandara ir veikimo principai analogiški vandeninėms šildymo sistemoms, o kai kurie įrangos elementai gali būti naudojami tiek vėsinimo tiek šildymo sistemose.

Skaityti daugiau

Plačiau apie vėsinimo sistemas

Oro vėsinimas su kondensacija reikalauja daugiau energijos nei vėsinimas be kondensacijos. Kondicionuojant orą, oro vėsinimas, o kartu ir vėsos gavyba yra viena iš svarbiausių, bazinių funkcijų. Kai kada įmanoma pasinaudoti natūralia aplinkos vėsa (vandens telkiniai, gruntas ir pan.), bet dažniausiai vėsą tenka generuoti vėsinimo sistemomis, pvz, per garo kompresijos ciklą.

Vandeninės vėsinimo sistemos gali būti naudojamos ir šildymui, kai jų energijos šaltiniai - vėsinimo agregatai (angl. chiller) yra reversiniai (turi šildymo funkciją).

Vandeniniai įrenginiai gali būti prijungti prie dviejų šaltinių, pvz., vasarą imdami vėsą iš vėsinimo sistemos, agregatai vėsina patalpas, o žiemą patalpas šildo, imdami šilumą iš šilumos punkto. Galima netgi keturvamzdė vandeninė sistema. Tada naudojami dviejų kontūrų šildymo ir vėsinimo įrengimai, kurių vienu kontūru teka šiltas, o kitu - šaltas šilumnešis. Tokiomis sistemomis vienu metu galima vienas patalpas šildyti, o kitas vėsinti.

Garo kompresijos ciklu dirbantį vėsinimo įrenginį įprastai sudaro keturi pagrindiniai elementai: kompresorius, kondensatorius, išsiplėtimo vožtuvas ir garintuvas.

Norint užtikrinti sklandų vėsinimo sistemos darbą ir kuo mažesnį patalpų temperatūros svyravimą, vandeninėse vėsinimo sistemose dažniausiai reikalinga - buferinė (akumuliacinė) talpa.

Vėsinimo su kondensacija principu dirba ventiliatoriniai konvektoriai (angl. fan coils). Juos sudaro kaloriferis, kuriame oras vėsinamas bei ventiliatorius, užtikrinantis oro cirkuliavimą per vėsinimo prietaisą. Vėsinimas be kondensacijos atliekamas vėsinamosiomis lubomis, vėsinamosiomis sijomis ar atitvarų paviršiais.

Taip pat vėsinimo sistemų šaltinis gali būti ir gruntinis šilumos siurblys. Kadangi grunto temperatūra ir vasara būna gana žema, dalį vėsinimo poreikio galima užtikrinti vien tik cirkuliuojant vandenį per gręžinius ir nejungiant vėsinimo sistemos kompresoriaus. Tokiu atveju oro vėsinimo efektyvumas būna labai aukštas, bet jų naudojimą apriboja tai, kad miestuose toks sprendimas dažnai įmanomas tik statant naują pastatą.

Oro vėsinimo sistemose plačiausiai taikomas vėsos gavybos būdas - garo kompresijos ciklas, taikomas, ko gero, 90 % visų atvejų, o jo svarbiausias principas - šaltnešio fazių virsmas, kuris sudaro galimybes pasinaudoti didele šio proceso savitąja šiluma ir pasiekti aukštą šaldymo proceso efektyvumą.

Duomenų centruose, serverinės, gamybinėse patalpose, kur šiluminė apkrova didelė visus metus, racionalu naudoti natūralaus vėsinimo (angl. freecooling) sistemas. Šaltojo klimato zonoje, kurioje yra ir Lietuva, tokiu būdu galima sutaupyti iki 45 % kompresoriuje suvartojamos elektros energijos.

Vėsinimo sistemų privalumai

Vandeninės sistemos suderinamos su daugeliu energijos šaltinių.

Naudojant vandenines sistemas, minimali šaltnešio nuotėkio rizika ir galima žala.

Vandeninėse paskirstymo sistemose nebūtina naudoti konkrečių šaltnešių.

Galima naudoti tiek įprastų (vario ar plieno) tiek polimerinių medžiagų vamzdžius.

Galima keisti vandeninių sistemų apkrovą.

Vandeninės paskirstymo sistemos komponentai yra plačiai prieinami.

Vandenines sistemas lengviau modifikuoti, kai prireiks tai padaryti ateityje.

Vandeninės sistemos mažiau sunaudoja paskirstomos energijos.

Vandeninėse sistemose lengva integruoti šilumos saugyklas.

Vandeninės sistemos suderinamos su spinduliuojamu šildymu ir vėsinimu.

Tikėtina vandeninių sistemų eksploatavimo trukmė yra ilgesnė.

Naudojant vandenines sistemas galima išmatuoti šilumą.

Vanduo vis dar yra optimaliausia priemonė šilumos energijai perduoti pastatuose.

Vandeniniai vėsinimo sprendimai tinka tiek mažoms tiek vidutinėms tiek didelėms erdvėms. Keičiantis pastato konfigūracijai, šias sistemas galima išplėsti ir naujai įrengti kartu su kitais šildymo bei vėsinimo šaltiniais, kai pasikeičia energijos rinka arba pasibaigia pradinių šildymo ar vėsinimo šaltinių eksploatavimo trukmė.

Su įvairiais šaltiniais suderinamos vandeninės sistemos gali patikimai, saugiai ir efektyviai tiekti šilumą arba vėsinti ne vieną dešimtmetį.

Susisiekite su mumis adresu: Savanorių pr. 151, Vilnius; tel. +370 5 27 28 552, el. paštu: info@nit.lt. Galėsime pateikti visą reikalingą informaciją apie vėsinimo sistemas, jų kainą ir dominančių produktų funkcijas bei kitus aktualius parametrus.